Jūsų pažinimo gebėjimai – jūsų rankose
Kas yra pažinimas?
Pabandykite atlikti paprastą užduotį: dešine ranka palieskite galvos viršų, o kaire ranka tuo pačiu metu sukite ratus ant pilvo. Dabar pakeiskite kairės rankos judėjimo kryptį, tačiau dešine ranka ir toliau lieskite galvą. Pavyko? Ką tik pasitelkėte motorinius įgūdžius – vieną iš pažinimo funkcijų.
Pažinimo gebėjimai – tai su smegenų veikla susiję įgūdžiai, kurių reikia atliekant bet kokią užduotį – nuo paprastų veiksmų iki sudėtingo problemų sprendimo. Skirtumas tarp pažinimo ir žinių yra tas, kad pažinimas apima tai, kaip mes mokomės ir prisimename, o ne pačias žinias.
Gera žinia – pažinimo gebėjimai nėra nekintami. Juos galima nuolat lavinti pasitelkiant gyvenimo būdą ir tikslingą praktiką – tai priklauso nuo jūsų.
Kas sudaro pažinimą?
Trumpalaikė atmintis
Gebėjimas trumpam išlaikyti informaciją – vos kelias sekundes.
Ilgalaikė atmintis
Gebėjimas išsaugoti informaciją ilgesniam laikui ir prireikus ją prisiminti.
Darbinė atmintis
Gebėjimas išlaikyti informaciją tiek, kad galėtume ją panaudoti mąstymui ar veiksmams. Tai tarsi trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sąveika priimant sprendimus.
Dėmesys ir koncentracija
Gebėjimas aiškiai susitelkti ir išlaikyti dėmesį, atsispiriant blaškantiems veiksniams.
Budrumas
Gebėjimas būti sąmoningam ir reaguoti į aplinką realiu laiku. Jis glaudžiai susijęs su gebėjimu išlaikyti dėmesį.
Simbolinis siejimas
Gebėjimas susieti simbolius su reikšmėmis ar sąvokomis, pavyzdžiui, suprasti, ką reiškia kelio ženklas.
Lankstumas
Gebėjimas atsisakyti ankstesnių mąstymo modelių ir išmokti naujus.
Sprendimų paieška
Gebėjimas apsvarstyti kelis galimus sprendimus prieš pasirenkant tinkamiausią.
Abstraktus mąstymas
Gebėjimas išskaidyti sudėtingas idėjas ir kurti naujas, remiantis turimomis žiniomis.
Kas gali paveikti pažinimo funkcijas?
Yra įvairių išorinių veiksnių, kurie gali neigiamai veikti pažinimo sveikatą.
Smegenų senėjimas
Su amžiumi smegenyse vyksta natūralūs pokyčiai, todėl neuronai gali veikti ne taip efektyviai kaip anksčiau.
Ligos
Tam tikros ligos, dažnesnės vyresniame amžiuje, gali paveikti mąstymą – pavyzdžiui, demencija.
Smegenų neaktyvumas
Kaip ir raumenys silpsta nenaudojami, taip ir smegenų veikla gali prastėti, jei jos nestimuliuojame.
Miegas
Prastas miegas neigiamai veikia smegenų funkciją – kuo ilgiau trūksta miego, tuo stipresnis poveikis.
Mityba
Nesubalansuota mityba neigiamai veikia visą organizmą, įskaitant smegenis.
Fizinis aktyvumas
Aktyvus kūnas palaiko aktyvų protą, o nejudrus gyvenimo būdas gali turėti priešingą efektą.
Literatūros šaltiniai:
- Sharp Brains. What are cognitive abilities and skills, and how to boost them. Available at: https://sharpbrains.com/blog/2006/12/18/what-are-cognitive-abilities/ Accessed June 2018.
- Sapien Labs. Cognitive health: defining and measuring it. Available at: https://sapienlabs.co/cognitive-health-defining-and-measuring-it/ Accessed June 2018.
- Very Well Health. 4 types of memory: sensory, short-term, working & long-term. Available at: https://www.verywellhealth.com/types-of-memory-explained-98552 Accessed June 2018.
- Better Health Channel. Healthy ageing – stay mentally active. Available at: https://www.betterhealth.vic.gov.au/health/healthyliving/healthy-ageing-stay-mentally-active Accessed June 2018.
- National Institute on Aging. Cognitive health and older adults. Available at: https://www.nia.nih.gov/health/cognitive-health-and-older-adults Accessed June 2018.
- Wheeler MJ, et al. Alzheimers Dement (N Y) 2017;3(3):291–300.