Būtinųjų riebalų rūgščių nauda sveikatai yra plačiai ištirta ir pripažinta mokslininkų visame pasaulyje. Tačiau ar jūsų vaikas jų gauna pakankamai, kad galėtų pasinaudoti teikiama nauda?
Kas yra būtinosios riebalų rūgštys ir kodėl jos svarbios?
Paprasčiau tariant, būtinosios riebalų rūgštys yra ypatinga gerųjų riebalų rūšis, kurios organizmui reikia, tačiau jis pats jų pasigaminti negali. Dėl šios priežasties jos turi būti nuolat gaunamos su maistu arba maisto papildais, nes organizmas jų taip pat negali ilgai kaupti.
Šios riebalų rūgštys yra gyvybiškai svarbios gerai sveikatai, nes atlieka esminį vaidmenį daugelyje svarbių biologinių procesų – todėl ir vadinamos būtinomis. Skirtingai nei daugelis kitų riebalų, jos nėra tik energijos šaltinis ar atsargų forma.
Būtinosios riebalų rūgštys prisideda prie tinkamos kiekvienos organizmo ląstelės struktūros ir funkcijos, todėl yra itin svarbios augimui ir vystymuisi. Ypač vaikams būtina gauti pakankamą jų kiekį su maistu, kad smegenys ir nervų sistema galėtų vystytis normaliai.
Omega poveikis – svarbus indėlis į sveikatą
Yra dvi pagrindinės būtinųjų riebalų rūgščių grupės:
- omega-3 riebalų rūgštys – gausiai randamos riebioje žuvyje ir linų sėmenų aliejuje;
- omega-6 riebalų rūgštys – aptinkamos augaliniuose aliejuose, riešutuose ir sėklose.
Šios riebalų rūgštys yra būtina subalansuotos mitybos dalis. Jei jų gaunama per mažai, gali išsivystyti trūkumas. Taip pat svarbu išlaikyti tinkamą jų tarpusavio santykį. Tyrimai rodo, kad šiuolaikinėje mityboje dažnai vartojama per daug omega-6 ir per mažai omega-3. Taip nutinka dėl gausaus greitojo ir perdirbto maisto, kuriame yra rafinuotų augalinių aliejų, bei nepakankamo žuvies vartojimo.
Dažniausi būtinųjų riebalų rūgščių trūkumo ar disbalanso požymiai
- padidėjęs troškulys;
- dažnas šlapinimasis;
- odos problemos (šiurkšti, sausa, pleiskanojanti oda ir (arba) iškilę odos nelygumai);
- lėtas žaizdų gijimas;
- susilpnėjęs imunitetas;
- polinkis į alergines ar atopines būkles (egzemą, astmą, šienligę ir pan.);
- sausi, blankūs, „negyvybingi“ plaukai ir (arba) pleiskanos;
- minkšti ar trapūs nagai;
- regėjimo sutrikimai (prastesnis matymas tamsoje, jautrumas ryškiai šviesai, regos trikdžiai skaitant ir pan.);
- miego sutrikimai, pavyzdžiui, sunku užmigti vakare ar pabusti ryte;
- emocinis jautrumas – prislėgta nuotaika, ryškūs nuotaikų svyravimai ar nepagrįstas nerimas;
- dėmesio sutrikimai (sunku susikaupti, prastesnė darbinė atmintis ir pan.).
Tyrimai taip pat rodo, kad būtinųjų riebalų rūgščių trūkumas neįprastai dažnas tarp asmenų, turinčių ADHD, disleksiją ar autizmo spektro sutrikimų, taip pat elgesio ir mokymosi sutrikimų.
Kaip atkurti pusiausvyrą ir pašalinti trūkumą
Nors pastaruoju metu apie būtinųjų riebalų rūgščių trūkumą kalbama vis dažniau, jo simptomai gali būti panašūs į kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, geležies ar kalcio trūkumo, požymius. Dėl to omega riebalų rūgščių stoka gali likti nepastebėta.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas gauna per mažai omega riebalų rūgščių arba jų santykis yra netinkamas, galima imtis dviejų pagrindinių veiksmų:
- koreguoti mitybą – vengti augalinių aliejų, kuriuose gausu omega-6 (ir jų turinčių perdirbtų maisto produktų), bei įtraukti pakankamai omega-3 turinčių produktų, pavyzdžiui, riebios žuvies;
- užpildyti mitybos spragas patikimu žuvų taukų papildu, kurio sudėtis pagrįsta moksliniais tyrimais.